Ø
susipažinti,
kokius santykius įmonės turi su finansinėmis organizacijomis;
Ø
suprasti
santykių su finansinėmis organizacijomis svarbą ir reikšmę;
Ø
išsiaiškinti
įmonių santykius su valstybine mokesčių inspekcija;
Ø
sužinoti
įmonių mokamus mokesčius, teikiamas lengvatas;
Ø
išsiaiškinti
įmonių santykius su valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo
organizacijomis;
Ø
išsiaiškinti
įmonių santykius su draudimo organizacijomis.
Įmonių santykių su finansinėms organizacijomis bendra charakteristika
Įmonės turi tam tikras pareigas ir teises santykiuose su
finansinėmis institucijomis – valstybine mokesčių inspekcija (VMI), socialinio ir sveikatos draudimo
fondais, privačiomis draudimo bendrovėmis, kitais nebiudžetiniais fondas.
Įmonės ir gyventojai norėdami vykdyti veiklą, privalo
registruotis mokesčių ir įmokų mokėtojais mokesčių mokėtojų registre:
·
asmuo, kuriam pagal mokesčio
įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti
mokestį, privalo registruotis pas
vietos mokesčių administratorių Mokesčių mokėtojų registre kaip mokesčio
mokėtojas per 5 darbo dienas pradėjus veiklą ir per 5 darbo dienas privalo
pranešti apie duomenų pasikeitimus;
·
fiziniai asmenys, dirbantys pagal darbo
sutartį, mokesčio mokėtoju registruojasi per savo darbdavį;
·
kiekvienas mokestį
išskaičiuojantis asmuo privalo registruotis ir nustatyta tvarka pateikti
mokesčio mokėtojų, iš kurių išskaito mokestį, nustatytos formos sąrašą;
·
Juridinių asmenų registre
užregistruotas juridinis asmuo mokesčio mokėtoju registruojamas juridinių
asmenų registrui perdavus duomenis mokesčių mokėtojų registrui;
·
VMI, iš juridinių asmenų
registro gavusi nustatytus duomenis, per dvi darbo dienas įregistruoja juridinį
asmenį mokesčio mokėtoju (Atskirai
registruotis SODROJE nereikia).
Kiekvienas mokesčio mokėtojas ar mokestį išskaičiuojantis asmuo turi nuolatinį identifikacinį numerį, leidžiantį
identifikuoti mokesčio mokėtoją ar
išskaičiuojantį mokestį asmenį. Įmonėms naudojamas Juridinių vienetų
(įmonių) registro identifikacinis kodas, fiziniams asmenims – Gyventojų
registro asmenų kodas.
Vykdydami veiklą įmonės privalo laiku mokėti mokesčius ir
įmokas bei laiku pateikti mokestinę atskaitomybę.
Lietuvos įmonių mokami mokesčiai
valstybės į valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus ir nebiudžetinius fondus
parodytas 5.1 lentelėje.
5.1 lentelė. Mokesčių, įmokų ir rinkliavų
priskyrimas biudžetams ir nebiudžetiniams fondams
Mokesčiai, įmokos, rinkliavos |
Konsoliduotas biudžetas |
||
Nacionalinis biudžetas
|
Valstybiniai
nebiudže
tiniai
fondai
|
||
Valstybės biudžetas
|
Savivaldybų
biudžetas
|
||
Pelno mokestis (nuo
2002-01-01)
|
·
|
||
Gyventojų
pajamų mokestis (nuo 2003-01-01)
|
·
|
·
|
·
|
Pridėtinės vertės mokestis
(nuo 2002-07-01)
|
·
|
||
Europos Sąjungos muitai |
·
|
||
Akcizai |
·
|
||
Naftos
ir dujų išteklių mokestis
|
·
|
||
Mokestis už aplinkos
teršimą
|
·
|
·
|
|
Konsulinis mokestis
|
·
|
||
Valstybės, vietinė
rinkliava
|
·
|
·
|
|
Loterijų ir azartinių
lošimų mokestis
|
·
|
·
|
|
Mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą
|
·
|
||
Kvotinio cukraus gamybos mokestis (nuo 2003-01-01)
|
·
|
||
Baltojo cukraus virškvočio mokestis (nuo 2003-01-01)
|
·
|
||
Papildomas cukraus gamybos mokestis
|
h
|
||
Nekilnojamojo turto
mokestis (nuo 2006-01-01)
|
·
|
||
Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise
|
·
|
·
|
|
Žemės mokestis
|
·
|
||
Mokestis už valstybinius
gamtos išteklius
|
·
|
||
Paveldimo turto mokestis
(nuo 2003-01-01)
|
·
|
||
Nuompinigiai (užmokestis) už valstybinės žemės ir valstybinio vandens
fondo vandens telkinių nuomą
|
·
|
||
Privalomojo sveikatos
draudimo įmokos
|
·
|
||
Valstybinio socialinio
draudimo įmokos
|
·
|
||
Įmokos į Garantinį fondą
|
·
|
||
Žyminis mokestis
|
·
|
||
Privalomieji atskaitymai nuo žaliavinės medienos ir nenukirsto miško
pardavimo pajamų
|
·
|
||
Socialinis mokestis (2006, 2007 metais)
|
·
|
||
Įmonių santykiai su Valstybine mokesčių incpekcija (VMI)
Gyventojų pajamų
mokestis
LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymas Nr. IX-1007,
priimtas 2002-07-2 ir įsigaliojo nuo 2003-01-01. Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Pajamų
mokesčio subjektas – pajamas gavęs
gyventojas. Gyventojo gautos pajamos ir šioms pajamoms taikomi tarifai parodyti
5.2 pav.
Fiksuoto dydžio pajamų mokestį už
pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, nustato
savivaldybių taryba.
Pajamų mokesčio mokestinis
laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais.
Pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu. Pajamų, gautų natūra,
pripažinimo ir įvertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba
įgaliota institucija.
Ne visos gyventojo pajamos yra apmokestinamos. Neapmokestinamosios pajamos yra :
Ø
pašalpos, kurias, išmoka jo sutuoktiniui arba vaikams
(įvaikiams), arba tėvams (įtėviams);
Ø
pašalpos, mokamos iš valstybės,
savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto,
išskyrus ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas;
Ø
pelno nesiekiančių vienetų pašalpos savo nariams,
išmokėtos iš lėšų, sukauptų iš nario mokesčio;
Ø
pašalpos stichinių nelaimių atvejais;
Ø
Teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos,
išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis nutraukiama
darbdavio valia ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas;
Ø
kompensacijos, mokamos už žalą ar nuostolius, patirtus dėl karo veiksmų arba
buvusio politinio persekiojimo;
Ø
ne gyvybės draudimo išmokos išlaidoms, nuostoliams
ar žalai visiškai ar iš dalies kompensuoti;
Ø
tam tikros išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis,
kurių terminas ne trumpesnis nei 10 m.;
Ø
palūkanos už paskolas,
vertybinius popierius, indėlius;
Ø
pajamos kaip labdara;
Ø
pensijos ir rentos
Ø
ne individualios veiklos
turto pardavimo pajamos,
neviršijančios 8 000 Lt per metus;
Ø
ne individualios veiklos turto pardavimo pajamos, pardavus kilnojamą daiktą teisiškai
įregistruotą arba nekilnojamą daiktą įsigytą prieš tris metus;
Ø
Gyventojo
pajamos už parduotas pačių surinktas miško gėrybes, neviršijančis 10 000 litų
per metus;
Ø
teismo priteistos sumos, valstybės ir savivaldybių stipendijos,
premijos konkurso tvarka, sporto varžybų prizai;
Ø
neribotos CA įmonės dalyvio pajamos iš apmokestinto
pelno neviršijant 4 000 Lt per metus ir kt. (iki 2010 m.) Nuo 2010 m. su darbo
santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiai laikoma ir IĮ savininko bei ŪB
tikrojo nario iš IĮ ar ŪB gauta pajamų suma, lygi dydžiui, nuo kurio bus
skaičiuojamos ir mokamos šių asmenų VSD įmokos (ne< min. alga). VSD Šioms
pajamoms gali būti taikomas NPD.);
Ø darbdavio mokamos darbuotojo naudai gyvybės draudimo,
pensijų fondus įmokos
Ø pajamos iš žemės ūkio veiklos, jeigu
žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra ne didesnis kaip 14 europinio dydžio
vienetų;
Ø iš darbdavio gautų prizų vertė,
neviršijanti 700 litų
Ø GPMĮ 17 str.1 d.37ir38 punktuose
nenurodyti 700 litų vertės neviršijantys prizai, jei jie gauti iš to paties
asmens ne daugiau 6 kartus;
Ø
komercinio
kredito palūkanos už žemės ūkio produkciją.
Gyventojų pajamų, gaunamų iš darbo santykių ar jų
esmę atitinkančių santykių, apmokestinimas
Pajamos, gaunamos iš
darbdavio, pagal darbo santykius arba jų esmę atitinkančius
santykius, apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu. Nuo darbo užmokesčio
pajamų mokestį apskaičiuoja ir į biudžetą sumoka darbdavys.
Atlygiui prieš mokesčius taikomas neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD),
kuris kiekvienam gyventojui taikomas individualiai, priklausomai nuo jo gaunamų
darbinių pajamų (neatskaičius mokesčių) dydžio. Kuo šios pajamos didesnės, tuo
mažesnis NPD taikomas. Gyventojas mokestiniu laikotarpiu turi teisę atsisakyti NPD taikymo.
GPM perskaičiuojamas
pasibaigus mokestiniam laikotarpiui. Jei buvo
pritaikyta didesnė NPD suma, negu priklauso, pajamų mokesčio sumos ir
mokestiniu laikotarpiu sumokėtos pajamų mokesčio sumos skirtumą gyventojas
privalo sumokėti į biudžetą.
Gyventojų, susijusių
su darbo pajamomis, pajamų mokestis apskaičiuojamas:
Ø darbovietėje, kurioje darbuotojo pasirinkimu
taikomas pagrindinis neapmokestinamasis dydis (papildomas pajamų
neapmokestinamasis dydis):
(DU
- (NPD + PNPD)) × 15 proc. = GPM,
čia DU – su darbo
santykiais susijusios pajamos;
NPD –
pagrindinis neapmokestinamasis dydis;
PNPD –
papildomas pajamų neapmokestinamasis dydis;
GPM – gyventojų pajamų mokestis.
Ø
darbovietėje,
kurioje netaikomas NPD (PNPD):
DU × 15 proc.
= GPM.
|
NPD = 470 – 0,2 × ( x– 800).
NPD taikomas nuolatiniam
Lietuvos gyventojui:
470 litų, kai pajamos neviršija 800 Lt/mėn. Kai
DU>800 Lt, NPD= 470 – 0,2 (DU – 800);
Jeigu pagal pateiktą formulę apskaičiuotas NPD yra
neigiamas, gyventojui NPD netaikomas.
Kai DU = 3150 Lt/mėn., NPD = 0;
MNPD taikomas gyventojo
metinėms pajamoms
Apskaičiuojant gyventojo metines pajamas (MNPD
skaičiuoti), įskaitomos mokestiniu laikotarpiu gautos:
-
su darbo santykiais susijusias pajamas, motinystės ir
motinystės(tėvystės) pašalpas,
-
individualios veiklos pajamas,
-
ne individualios veiklos turto pardavimo, turto nuomos pajamas;
palūkanas, pajamas iš paskirstytojo pelno,
-
autoriniai atlyginimai, tantjemos, turto nuomos,
-
loterijų ir azartinių lošimų laimėjimai.
MNPD<5640
Lt, jei MGP<9600Lt
MNPD=5
640–0,2 (MGP–9600), kai MGP>9600
Kai
MGP(metinės gyv. pajamos) =37800 ir daugiau, MNPD =0
(470×12
=5640; 800×12 =9600; 3150 ×12 =37800)
Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. vasario
19 d. priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 20 straipsnių pakeitimo
įstatymą, kuriuo keičiama neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD)
taikymo tvarka:
1.
Nustatomi tokie mėnesio individualūs NPD:
1.1. Asmenims, kuriems nustatytas 0-25 darbingumo lygis, ar senatvės
pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra
nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, ar asmenims, kuriems teisės aktų
nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, — 800 Lt;
1.2. Asmenims, kuriems nustatytas 30-55
procentų darbingumo lygis, ar senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims,
kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių
specialiųjų poreikių lygis, ar asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka
yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, — 600 Lt;
2. Numatoma galimybė
gyventojo prašymu įstaigoje (įmonėje) taikyti mažesnį (ne visą) mėnesio NPD,
nei apskaičiuotą pagal mėnesio NPD formulę;
3. Apskaičiuojant
gyventojui taikytiną visą metinį NPD, į metines jo pajamas, lemiančias šį dydį,
bus įskaitytos tik apmokestinamosios pajamos.
1 Pavyzdys. Darbuotojui už sausį
priskaičiuota 900 Lt darbo užmokesčio ir 500 Lt vienkartinė premija.
Darbuotojas yra pateikęs prašymą taikyti NPD. Apskaičiuokite pajamų mokestį.
Sprendimas. NPD = 470 - 0,2 × (DU - 800);
GPM = (DU - NPD) × 15%; NPD = 470 -
0,2 × (1400 – 800 )= 350 Lt;
GPM=(900 + 500 – 350 )× 15% = 1050 × 15% = 157,50 Lt.
2 Pavyzdys. Darbuotojui už sausį
priskaičiuota 450 Lt darbo užmokesčio ir 250 Lt dienpinigių, kuri apmokestinama
pajamų mokesčiu. Darbuotojas yra pateikęs prašymą taikyti NPD. Apskaičiuokite
pajamų mokestį.
Sprendimas. Kai darbuotojo
DU<800Lt, taikoma 470Lt NPD;
GPM = (DU - NPD) ×15% = (450 + 250 - 470) ×15% =34,50 Lt.
3 Pavyzdys. Darbuotojui
už sausį priskaičiuota 2 900 Lt darbo užmokesčio ir 414 Lt už darbą švenčių bei
poilsio dienomis. Darbuotojas yra pateikęs prašymą taikyti NPD. Apskaičiuokite
pajamų mokestį.
Sprendimas. NPD = 470 - 0,2×(DU - 800);
GPM = (DU - NPD) ×15%; NPD = 470 - 0,2×(331 4 -800)= - 32,80 Lt;
GPM = (2900 + 414 - 0) × 15% = 3314 ×15% = 497,10 Lt.
4 Pavyzdys. Darbuotojui
sausio 9 d. nutraukė darbo sutartį. Už sausio mėnesį priskaičiuota 700 Lt darbo
užmokesčio ir 800 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas. Darbuotojas yra
pateikęs prašymą taikyti NPD. Apskaičiuokite pajamų mokestį.
Sprendimas. NPD = 470 - 0,2× (DU - 800); GPM = (DU - NPD) ×15%;
NPD = 470-0,2×(1500-800)= 330 Lt; GPM
= (700+800-330) ×15% =1170 ×15% = 175,50 Lt.
Taikomas ir papildomas neapmokestinamasis
pajamų dydis (PNPD). PNPD taikomas tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams:
tėvams ar įtėviams, auginantiems vaikus iki 18 m. ir vyresniems, jei jie mokosi
dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų
dydžio;
Už pirmą vaiką – 100 Lt PNPD;
Už antrą ir kiekvieną paskesnį
vaiką – 200 Lt PNPD.
PNPD taikomas pajamų gavimo vietoje, dalijant PNPD sumą kiekvienam iš
tėvų per pusę. Jeigu gyventojas vaikus augina vienas, jam taikomas visas
PNPD.
1Pavyzdys. Darbuotoja kartu su
sutuoktiniu augina 2 vaikus iki 18 m. Jos darbo pajamos viršija 1200 Lt.
Darbuotoja yra pateikusi prašymą taikyti NPD. Apskaičiuokite pajamų mokestį.
Sprendimas. GPM = (DU – NPD - PNPD)
×15%;
NPD = 470 - 0,2×(DU - 800) = 470 - 0,2
×(1200 – 800 )= 390 Lt;
GPM=(1200 – 390 – 100 / 2 – 200 / 2) ×
15% = 660 ×15%= 99Lt.
2 Pavyzdys. Darbuotoja viena augina 2 vaikus iki 18 m.
Jos darbo pajamos 1200 Lt. Darbuotoja yra pateikusi prašymą taikyti NPD.
Apskaičiuokite pajamų mokestį.
Sprendimas. GPM = (DU – NPD - PNPD) ×
15%;
NPD = 470 - 0,2× (DU - 800) =
470-0,2×(1200 - 800) = 390 Lt;
GPM=(1200-390-100-200)×15%=510×15%=76,50Lt.
3 Pavyzdys. Darbuotoja viena augina 2 vaikus iki 18
m. iš pirmosios santuokos, kuri yra
nutraukta. Darbuotoja augina 1 vaiką iki
18 m. iš antrosios santuokos kartu su
sutuoktiniu. Antrasis vyras vaikų iš pirmosios santuokos neįsivaikino.
Darbuotojos darbo pajamos per mėn. viršija 3150 Lt. Ji yra pateikusi prašymą
taikyti PNPD už tris auginamus vaikus. Apskaičiuokite darbuotojai taikytiną
PNPD.
Sprendimas. PNPD
= 100+200+200/2 = 400 Lt.
Tais
atvejais, kai ligos, motinystės (tėvystės) pašalpos išmokamos Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniuose skyriuose, pajamų mokestį nuo
nurodytų pašalpų privalo išskaičiuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdybos teritoriniai skyriai, išmokantys apdraustiesiems tas pašalpas.
Jeigu
apdraustasis nori, kad NPD būtų taikomas ligos pašalpai, jis turi VSDF
teritoriniam skyriui pateikti darbdaviui parašyto prašymo dėl neapmokestinamojo
pajamų dydžio taikymo kopiją.
VSDF
valdybos miestų ir rajonų skyriai, išmokantys apdraustiesiems ligos, motinystės
(tėvystės) pašalpas, turi visoms apdraustojo asmens darbovietėms raštu pateikti
žinias apie išmokėtas pašalpų sumas, nurodydami išmokų dydį ir laikotarpį, už
kurį jos išmokėtos, pritaikytą neapmokestinamąjį minimumą ir pajamų mokesčio
sumą.
Apdraustieji VSD, „Sodros” teritoriniam skyriui pateikdami prašymą dėl
motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo, taip pat tie, kuriems
tokia pašalpa jau paskirta, gali parašyti laisvos formos prašymą, kad jiems
išmokamoms pašalpoms būtų taikomas NPD.
Nepateikus
šių prašymų, pašalpos bus apmokestinamos neatėmus neapmokestinamojo pajamų
dydžio. Permokėtas pajamų mokesčio sumas apdraustasis galės susigrąžinti
pasibaigus metams, kai Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruos per metus
gautas pajamas.
Neigiamas skirtumas, susidaręs iš pajamų atėmus
NPD ir PNPD (ar MNPD ir MPNPD), negrąžinamas ir į kitus mokestinius
laikotarpius neperkeliamas.
Gyventojai, per mokestinius metus (kalendorinius metus) gavę tik darbo
užmokestį, savo pajamų deklaruoti ir teikti Metinės pajamų
mokesčio deklaracijos neprivalo (išskyrus Lietuvos
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatytus išimtinius atvejus).
Teisiškai registruoto turto pardavimo pajamos, atėmus įsigijimo išlaidas, apmokestinamos 15 proc.
Jeigu teisiškai registruotas turtas įsigytas anksčiau negu prieš trejus metus
iki jo pardavimo, tai tokio turto ne individualios veiklos pardavimo pajamos neapmokestinamos
Individualios veiklos ir kitų pajamų apmokestinimas
Individualios veiklos pajamos apmokestinamos:
(P - NP - VLP - LA) × 15 proc. = GPM,
Arba LA = 30 proc. ind. veiklos P, siekiant palengvinti
administracinę naštą ind. veiklą vykdantiems asmenims (nereikalaujama išlaidų
dokumentų).
(P - NP - VLP – P iš ind.
veiklos × 30 proc.) × 15 proc. = GPM,
čia P –
individualios veiklos ir kitos pajamos;
NP -
neapmokestinamosios pajamos;
VLP - dirbant su verslo liudijimu
pajamos;
LA- leidžiami atskaitymai (nuo 2010 m. VSD ir PSD įmokų bazė lygi 50 proc. ind. veiklos apmok. pajamų, neatėmus PSD ir VSD įmokų, sumos).
LA gali būti priskiriamos ir reprezentacinių išlaidų 50 proc., bet ne > 2 proc. pajamų.
LA- leidžiamiems atskaitymams nepriskiriama:
LA- leidžiami atskaitymai (nuo 2010 m. VSD ir PSD įmokų bazė lygi 50 proc. ind. veiklos apmok. pajamų, neatėmus PSD ir VSD įmokų, sumos).
LA gali būti priskiriamos ir reprezentacinių išlaidų 50 proc., bet ne > 2 proc. pajamų.
LA- leidžiamiems atskaitymams nepriskiriama:
Gyvenamųjų
pastatų ir patalpų įsigijimo išlaidos;
Lengvųjų
automobilių įsigijimo išlaidos;
Kompiuterinių
programų įsigijimo išlaidos;
Mokėtinas
PVM ir GPM;
Sumokėtos
netesybos, baudos, delspinigiai ir kt. sankcijos;
Reprezentacinės
išlaidos;
Gyventojo
padarytas žalos atlyginimas
Neapmokestinamosioms
pajamoms tenkantys LA (pvz.: Ž.ū. veiklą vykdančių gyventojų esant valdos <
14 EDV, patirtos išlaidos priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams);
Kitos GPMĮ išvardintos išlaidos.
Individualios
veiklos leidžiamais atskaitymais (LA)
laikoma su faktiškai gautomis individualios veiklos pajamomis susijusios gyventojo
patirtos išlaidos. Leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos
dokumentais
Įstatymu nustatyta, kad
individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams gali būti
priskiriamos su individualia veikla susijusios reprezentacinės išlaidos. Siekiant užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui,
nustatyti tam tikri apribojimai: individualios veiklos leidžiamiems
atskaitymams galima priskirti 50 proc. su individualios veiklos pajamomis
susijusių gyventojo patirtų reprezentacinių išlaidų sumos, tačiau
bet kokiu atveju tokia suma negali viršyti 2 proc. gyventojo individualios
veiklos pajamų per mokestinį laikotarpį.
Atsižvelgiant į juridiniams asmenims taikomus leidžiamų atskaitymų apribojimus ir norint, kad nebūtų iškreipiamas tikrasis vykdomos
individualios veiklos rezultatas, Įstatymu
įtvirtinta, kad neleidžiamiems
atskaitymams priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms tenkantys leidžiami
atskaitymai.
Pavyzdžiui, visos žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų, kurių ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis neviršija 14 EDV, patirtos
išlaidos, susijusios su pajamų iš žemės ūkio veiklos gavimu
(uždirbimu), yra priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.
Siekiant palengvinti administracinę naštą individualią veiklą
vykdantiems asmenims apskaičiuojant individualios veiklos apmokestinamąsias
pajamas, nustatyta alternatyvi gyventojo individualios veiklos pajamoms
tenkančių išlaidų pripažinimo leidžiamais atskaitymais tvarka:
individualios veiklos pajamų gavęs (uždirbęs) gyventojas gali pasirinkti
leidžiamais atskaitymais laikyti 30 proc. gautų (uždirbtų) individualios
veiklos pajamų sumos. Atimant minėtą, leidžiamais atskaitymais laikomą, sumą
nėra reikalaujama faktines išlaidas pagrįsti atitinkamais dokumentais.
Šios veiklos pajamoms
netaikomas NPD. Tačiau, jei
gyventojas gauna pajamas iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių,
individualios veiklos pajamos gali turėti įtakos leistinam
per metus pritaikyti NPD.
Gyventojas, besiverčiantis
individualia veikla, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kitų metų gegužės
1 d. privalo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti Metinę pajamų mokesčio
deklaraciją, kurioje turi nurodyti visas praėjusio mokestinio laikotarpio
pajamas. Deklaraciją pateikti privalu net ir tuomet, jei iš šios veiklos
gyventojas pajamų negavo.
Gyventojų autorinio atlyginimo, gaunamo iš darbdavio, apmokestinimas
Autorinio atlyginimo pajamos, gaunamos iš darbdavio, apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu.
Autorinio atlyginimo pajamos, gaunamos iš darbdavio, apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu.
Nuo darbo užmokesčio pajamų
mokestį apskaičiuoja ir įbiudžetą sumoka autorinį atlyginimą išmokėjęs asmuo
(darbdavys). Šios veiklos pajamoms
netaikomas NPD. Tačiau, jei
gyventojas gauna pajamų iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių,
šios veiklos pajamos gali turėti įtakos pritaikant per metus leistiną
neapmokestinamąjį pajamų dydį.
Gyventojai, per mokestinius
metus (kalendorinius metus) gavę tik autorinį atlyginimą, savo pajamų
deklaruoti ir teikti Metinės pajamų mokesčio deklaracijos neprivalo.
Gyventojų, dirbančių su verslo liudijimu, pajamų
apmokestinimas
Gyventojai, įgydami verslo
liudijimą, sumoka savivaldybių tarybų nustatytą fiksuoto dydžio pajamų mokestį,
todėl papildomai jo mokėti nereikia. Mažesni šio mokesčio dydžiai gali būti
taikomi tam tikroms gyventojų grupėms (pavyzdžiui, neįgaliesiems asmenims,
pensininkams), jei tokį sprendimą priima savivaldybių tarybos.
GPMĮ pakeitimo įstatyme
numatyta, kad 2009 metams savivaldybių tarybų nustatytas fiksuotas pajamų
mokestis negali būti mažesnis už pajamų mokestį apskaičiuojamą iš 12 minimalių
mėnesinių algų, galiojusių 2008 m. spalio 1 d., sumos atėmus 3840 litų ir
pritaikius 24 proc. tarifą.
2010 m. ir vėlesniais
metais savivaldybių tarybos negalės nustatyti mažesnio fiksuoto pajamų mokesčio
apskaičiuojamo 12 minimalių mėnesinių algų, galiojusių mokestinio laikotarpio,
einančio prieš mokestinį laikotarpį, kuriam įsigyjami verslo liudijimai, spalio
1 d., sumai pritaikius mokestinio laikotarpio sausio 1 d. galiosiantį GPM 15
proc. pajamų mokesčio tarifą.
Verslo liudijimas – tai dokumentas, ptvirtinantis
fiksuoto pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla. Tai
supprastinta pajamų mokesčio sumokėjimo forma taikoma tik gyventojų pajamoms,
gautoms iš aatskirų rūšių prekybinės, gamybinės ar paslaugų veiklos
apmokestinti (veiklos rūšys nurodytos Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje).
Verslo liudijimus išduoda VMI teritoriniai skyriai ne ilgesniam laikotarpiui,
kaip iki kalendorinių metų pabaigos.
Šios veiklos pajamoms
netaikomas NPD.
Gyventojas, dirbantis pagal verslo liudijimą,
pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kitų metų gegužės 1 d. privalo
Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti Metinę pajamų mokesčio deklaraciją,
kurioje turi nurodyti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas.
Deklaraciją pateikti privalu net ir tuomet, jei iš šios veiklos gyventojas
pajamų negavo.
Žemės ūkio veikla
besiverčiančių gyventojų pajamų apmokestinimas
Žemės ūkio veikla užsiimantys
asmenys nuo 2009 m. iš žemės ūkio veiklos gautų pajamų turi mokėti pajamų
mokestį tais atvejais, jei:
• jų žemės ūkio valdos yra
įregistruotos Žemės ūkio ir kaimo verslo registre;
• arba ūkis įregistruotas Ūkininkų
ūkių registre;
• arba ūkio ekonominis
dydis yra didesnis kaip 14 europinio dydžio vienetų (EDV);
• arba registravę ūkinius
gyvūnus, bet neregistravę ūkio.
Žemės
ūkio veiklą vykdančių gyventojų gautos (uždirbtos) pajamos iš žemės ūkio veiklos gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamos
tik tais atvejais, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal
valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus
už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra didesnis kaip 14 europinių dydžio
vienetų (pvz., 14,01, toliau – EDV).
EDV
– žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominio dydžio matavimo vienetas Europos
Sąjungoje. Žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis apskaičiuojamas
vadovaujantis Žemės ūkio valdų, ūkininkų ūkių ir ūkinius gyvūnus įregistravusių
subjektų ūkių, kurie neįregistruoti Žemės ūkio ir kaimo verslo ar Ūkininkų ūkių
registruose, ekonominio dydžio, išreiškiamo Europinio dydžio vienetais,
skaičiavimo metodika.
Skaičiuojant žemės ūkio valdos
(ūkio) ekonominį dydį, išreikštą EDV, atsižvelgiama į deklaruotų žemės ūkio
naudmenų plotus ir laikomų gyvulių skaičių bei atitinkamų produkcijos rūšių
standartinį gamybinį pelną.
Žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis, išreiškiamas europinio dydžio vienetais, per metus
skaičiuojamas du kartus:
- už
laikotarpį, prasidedantį praėjusių metų liepos 1 d. ir pasibaigiantį
einamųjų metų birželio 30 d. (naudojami einamųjų metų pasėlių duomenys)
(rodiklio reikšmė skelbiama einamųjų metų liepos 20 d);
- už laikotarpį, prasidedantį
sausio 1 d. ir pasibaigiantį gruodžio 31 d. (rodiklio reikšmė
skelbiama kitų metų sausio 30 d.).
Žemės ūkio veiklą
vykdantys gyventojai, norėdami sužinoti savo žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominį
dydį, išreikštą EDV, turėtų kreiptis į gyvenamosios vietos seniūniją arba į
rajono savivaldybės žemės ūkio skyrių, arba į artimiausią Lietuvos žemės ūkio
konsultavimo tarnybos biurą.
Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių žemės ūkio valdos
(ūkio) ekonominis dydis pagal atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.
yra ne didesnis kaip 14 EDV (14
ir mažiau EDV), GPM nemoka.
Taigi tik tų žemės ūkio veiklą vykdančių
gyventojų, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis
dydis yra didesnis kaip 14 EDV, gautos (uždirbtos) pajamos iš žemės ūkio
veiklos apmokestinamos GPM. GPM mokamas nuo apmokestinamųjų pajamų, gautų
(uždirbtų) iš žemės ūkio veiklos, atėmus patirtas išlaidas (leidžiamus
atskaitymus), taikant:
2009 m. – 5 proc. gyventojų pajamų
mokesčio tarifą;
2010 m. – 10 proc. gyventojų pajamų
mokesčio tarifą;
2011 m. ir vėlesniais laikotarpiais –
15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą.
Tokie patys
GPM tarifai nustatyti ir gyventojams, gaunantiems
GPM apmokestinamas apyvartai proporcingas išmokas, mokamas vieneto
(kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) dalyviams (nariams)) iš šio vieneto
pelno.
Leidžiamais
atskaitymais laikomos įprastinės ir būtinos žemės ūkio veiklai vykdyti išlaidos
– sėklų ir sodmenų, pašarų, trąšų, augalų ir gyvūnų apsaugos priemonių, degalų
ir tepalų, atsarginių dalių, statybinių ir remonto medžiagų, elektros, vandens,
dujų, ilgalaikio turto (ar jo dalies) nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos
(ilgalaikis turtas (ar jo dalis), kuris priskiriamas žemės ūkio veiklai), turto
remonto sąnaudos, žemės mokesčio ir nuomos sąnaudos, turto draudimo sąnaudos,
palūkanų, įrankių įsigijimo, darbo užmokesčio išlaidos, privalomojo socialinio,
sveikatos draudimo įmokos, privalomos rinkliavos, mokesčiai ir kitos su
individualia žemės ūkio veikla susijusios išlaidos. Pažymėtina, kad išlaidos
priskiriamos leidžiamiems atskaitymams ir tais atvejais, kai išlaidas
pagrindžiantys dokumentai yra išrašyti ne žemės ūkio veiklą vykdančio
gyventojo, o jo partnerio vardu. Kitaip tariant, žemės ūkio veiklą vykdantys
gyventojai leidžiamiems atskaitymams gali priskirti visas su individualios veiklos pajamomis susijusias patirtas išlaidas,
kurių atskaitymas iš pajamų nėra ribojamas.
Žemės ūkio
veiklą vykdantis gyventojas, norėdamas, kad ilgalaikio turto nusidėvėjimo, eksploatavimo, remonto sąnaudos
būtų laikomos leidžiamais atskaitymais ar norėdamas atskaityti tokio turto
pirkimo (importo) PVM, pradėdamas
individualioje veikloje naudoti ilgalaikį turtą, turi mokesčių administratoriui
pateikti užpildytą Fizinio asmens pranešimo apie ilgalaikio turto priskyrimą
vykdomai individuliai ar ekonominei veiklai FR0457 formą.
Žemės ūkio
veiklą vykdantis gyventojas gali skaičiuoti veikloje naudojamo ilgalaikio
materialiojo turto (ar jo dalies) nusidėvėjimą ir šias išlaidas priskirti
leidžiamiems atskaitymams, jei turtas:
priklauso žemės ūkio veiklą
vykdančiam gyventojui nuosavybės teise arba gautas pagal lizingo (finansinės
nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, ir
naudojamas tik žemės ūkio
individualioje veikloje, ir
apie jo naudojimą pranešta valstybinei
mokesčių inspekcijai.
Pažymėtina,
kad gyvenamųjų pastatų, patalpų bei lengvųjų automobilių nusidėvėjimo išlaidos
negali būti priskiriamos leidžiamiems atkaitymams.
Leidžiamiems
atskaitymams (išlaidoms) taip pat nepriskiriami:
į biudžetą mokamas
pridėtinės vertės mokestis;
gyventojų pajamų mokestis;
pirkimo (importo) pridėtinės vertės mokestis,
įtrauktas į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą;
sumokėtos netesybos, į biudžetą ir valstybės pinigų
fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už teisės aktų
pažeidimus;
išlaidos paramai ir dovanoms;
žemės ūkio veiklą vykdančio gyventojo padarytas
žalos atlyginimas;
išmokos, nuo kurių žemės ūkio veiklą vykdantys
gyventojai privalėjo išskaičiuoti GPM arba pelno mokestį, tačiau jo
neišskaičiavo;
neapmokestinamosioms
pajamoms tenkantys leidžiami atskaitymai;
kitos
išlaidos, nesusijusios su žemės ūkio veiklą vykdančio gyventojo žemės ūkio
veikla.
Žemės ūkio veiklą vykdantys ir
kiti individualia veikla užsiimantys gyventojai apskaičiuodami ir deklaruodami
2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas gali pasirinkti alternatyvią uždirbtoms pajamoms
tenkančių patirtų išlaidų pripažinimo
tvarką – individualios veiklos pajamų gavęs gyventojas gali pasirinkti
leidžiamais tokių pajamų atskaitymais laikyti 30 procentų tokių pajamų sumos. Kitaip tariant, individualios veiklos
leidžiamais atskaitymais gali būti laikomos ne faktiškai patirtos išlaidos,
susijusios su individualios veiklos pajamomis, o įstatymu nustatytas
preziumuojamas jų dydis. Jeigu gyventojas, apskaičiuodamas individualios
veiklos pajamas, leidžiamais atskaitymais pasirenka laikyti sumą, lygią 30 procentų uždirbtų individualios
veiklos pajamų, jis neprivalo turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų ir vesti su veikla susijusių išlaidų apskaitos.
Pažymėtina, kad, prie
neapmokestinamųjų pajamų priskiriamos LR įstatymuose arba kituose teisės
aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, įskaitant teisės aktuose nustatytas
tiesiogines išmokas pajamų lygiui palaikyti.
4 Pavyzdys. GPM
apskaičiavimas, kai ūkininko ž.ū. valdos dydis > 14 Europinio dydžio vienetų
(MMA 800Lt/mėn.)
(MMA 800Lt/mėn.)
Rodikliai
|
2009
|
2010
|
2011
|
1.Žemės ūkio produkcijos pardavimo pajamos
|
120500
|
120500
|
120500
|
2. Pajamų palaikymo
subsidijos
|
48800
|
48800
|
48800
|
3.
Pardavimo pajamos su pajamų palaikymo subsidijomis (3)=(1)+(2)
|
169300
|
169300
|
169300
|
4. Neapmokestinamos pajamos (pajamų palaikymo subsidijos) (4)=(2)
|
48800
|
48800
|
48800
|
5. Leidžiami
atskaitymai iš pajamų: sąnaudos (sėklos, trąšos, pašarai, kt.)
|
96400
|
96400
|
96400
|
6.
Apmokestinamosios pajamos (6)=(3)-(4)-(5)
|
24100
|
24100
|
24100
|
7. Gyventojų pajamų mokestis nuo apmokestinamųjų pajamų
|
5%
|
10%
|
15%
|
10. Gyventojų
pajamų mokestis (10)=(6)×(7)
|
1205
|
2410
|
3615
|
Apskaičiuojant žemės ūkio
veikla besiverčiančių gyventojų apmokestinamąsias pajamas 2009 ir 2010 m.
mokestiniais laikotarpiais negali būti atimtos gyventojo patirtos išlaidos
(21 str.).
Žemės ūkio veiklą vykdantys
gyventojai, kurie žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra didesnis nei 14
EDV, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki gegužės 1 d. privalo pateikti
mokesčių administratoriui Metinę pajamų mokesčio deklaraciją (net ir tuo
atveju, jei pajamų ir negavo) ir sumokėti apskaičiuotą GPM į biudžetą nuo gautų
apmokestinamųjų pajamų iš žemės ūkio veiklos.
Metinės
pajamų mokesčio deklaracijos neprivalo
pateikti tie žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių EDV yra mažesnis nei
14 ir kurie gavo neapmokestinamų pajamų ne daugiau nei 10000 Lt (jei nėra kitų
pagrindų teikti minėtą deklaraciją).
Pažymėtina, kad žemės ūkio veikloje
bendrai dalyvaujantys (ūkininkas, jo sutuoktinis(-ė), ūkininko partneris(-iai))
gyventojai uždirbtų pajamų iš žemės ūkio veiklos, apmokestinamųjų pajamų
pasiskirstymą turi aptarti jungtinės veiklos (partnerystės) ar kitoje sutartyje.
5 Pavyzdys.
Ūkininkas verčiasi žemės ūkio veikla (augina ir
parduoda sodinukus) žemės ūkio valdoje, kurios dydis yra 15 EDV. 2010 metais
jis pardavė 500 vnt. sodinukų po 10 Lt.
Uždirbo 5000 Lt pajamų. Iš gautų pajamų atimos patirtos išlaidos 2000 Lt
(transporto, trąšų, darbo užmokesčio ir
kt.).
Šioje veikloje dalyvauja
ūkininkas ir jo partneris, kurie gautas apmokestinamąsias pajamas 3000 Lt (5000
- 2000) pasidalina po lygiai, t. y. po 1500 Lt (3000 : 2).
Šie gyventojai 2011 metais
privalo iki gegužės 1 dienos pateikti atskiras metines pajamų mokesčio
deklaracijas už 2010 metus ir sumokėti apskaičiuotą GPM į biudžetą nuo
kiekvieno gyventojo gautų apmokestinamųjų pajamų, t. y. kiekvienas po 10 proc. nuo 1500 Lt. (1500
× 10 proc.= 150 Lt).
Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos skirstomos į dvi klases – A ir B. Nuo A klasės pajamų mokestį išskaičiuoja ir
deklaruoja pajamas išmokantys asmenys, nuo B – pajamas gaunantys asmenys.
A klasės pajamoms
priskiriamos:
A klasės pajamoms priskiriamos:
Nuo 2009 metais
prasidėjusio mokestinio laikotarpio prie A klasės pajamų priskiriamos iš
Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš
nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gyventojo gautos pajamos:
- su darbo santykiais arba jų
esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
- sporto veiklos pajamos;
- atlikėjo veiklos pajamos;
- kitos individualios veiklos,
vykdomos pagal pažymą, pajamos, kurias gyventojui išmoka su juo darbo
santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijęs asmuo;
- honorarai;
- palūkanos;
- pajamos iš kūrybos, gautos
pagal autorines sutartis (išskyrus individualios
kūrybinės veiklos pajamas, kurias gyventojui išmoka su juo darbo santykiais ar
jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijęs asmuo, arba kai tokia individuali
veikla vykdoma įsigijus verslo liudijimą);
- turto nuomos pajamos (išskyrus
individualios nuomos veiklos pajamas, kurias gyventojui išmoka su juo darbo
santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijęs asmuo, arba kai tokia
individuali veikla vykdoma įsigijus verslo liudijimą);
- individualios veiklos ir ne
individualios veiklos pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą
nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą;
- kilnojamojo turto pardavimo
pajamos (ne individuali veikla).
B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei
nepriskiriamos pajamos:
Nuo 2009
metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio B klasės pajamomis laikomos
gyventojo gautos pajamos, kurių negalima priskirti A klasės pajamoms,
įskaitant:
- azartinių lošimų ir loterijų laimėjimus;
- bet kokios rūšies pajamas, gautas iš užsienio valstybių vienetų (ne
per nuolatinę buveinę), esančių užsienyje, ir užsienio valstybių gyventojų (ne
per nuolatinę bazę), įskaitant nuolatinių Lietuvos gyventojų gaunamas pajamas
iš užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų;
-
iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautas pajamas (išskyrus su darbo
santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas, sporto
veiklos, atlikėjų veiklos pajamas, palūkanas ir honorarus);
- neribotos
civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamas, gautas iš šio neribotos civilinės
atsakomybės vieneto;
- individualios
veiklos pajamas (išskyrus sporto ir
atlikėjų veiklos pajamas, kitos individualios veiklos, vykdomos pagal pažymą,
pajamas, kurias gyventojui išmoka su juo darbo santykiais ar jų esmę
atitinkančiais santykiais susijęs asmuo ir individualios veiklos pajamas,
gautas už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją
medieną, netauriųjų metalų laužą kitos veiklos);
- ne
individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas (išskyrus nenuolatinio
Lietuvos gyventojo ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio
perleidimo nuosavybėn pajamas, gautas už parduotą ar kitaip perleistą
nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos
Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija (pvz., automobilis) ir
šis daiktas yra įregistruotas Lietuvoje
ar gautas už parduotą nekilnojamąjį daiktą (pvz., pastatas, žemė), esantį
Lietuvoje, ir gyventojo pajamas, gautas už parduotą ar kitaip perleistą
nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą);
-
kitas A klasei nepriskiriamas pajamas.
Skirtumas
tarp A ir B klasės pajamų yra tas, kad pajamų mokestį nuo išmokamų A klasės pajamų
išskaičiuoja ir sumoka tas pajamas išmokantys asmenys, o nuo gautų B klasės
pajamų mokestį apskaičiuoja ir sumoka pats gyventojas, kalendoriniams metams
pasibaigus pateikdamas pajamų mokesčio deklaraciją iki kitų metų gegužės pirmos
dienos. Pajamų mokestį gyventojas privalo sumokėti iki deklaracijos pateikimo (LR
gyventojų pajamų mokesčio įstatymas; LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo komentaras).
Mokestis sumokamas kitą darbo dieną.
Nuolatinių Lietuvos gyventojų
gautos pajamos už parduotą Lietuvos įmonei nekilnojamą daiktą arba kilnojamą,
kuriam privaloma teisinė registracija, priskiriama B klasės pajamoms.
Metinę pajamų mokesčio
deklaraciją teikia gyventojas:
1) gavęs B arba A ir B klasės
pajamų;
2) norintis pasinaudoti
mokesčio lengvata (susigrąžinti dalį sumokėto mokesčio);
3) gavęs neapmokestinamųjų A
klasės pajamų, viršijančių valstybės nustatytus dydžius.
Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų,
deklaracijos yra mėnesinės ir metinės. Mėnesinė
deklaracija, kurioje deklaruojama kiekvienam gyventojui per tą kalendorinį
mėnesį išmokėtų išmokų, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma,
pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį po atitinkamo mėnesio 15
dienos. Metinė deklaracija pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito
mokestinio laikotarpio antro mėnesio 15 dienos.
Pajamų
mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės
pajamoms, deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas.
Iš pajamų gali būti atimamoms šios per
mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio
Lietuvos gyventojo išlaidos:
1) savo,
sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų naudai sumokėtos gyvybės draudimo
įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo
išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo
sutarties galiojimo terminui
2) savo ir sutuoktinio naudai sumokėtos pensijų
įmokos į pensijų fondus
3) už
studijas (kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama
kvalifikacija, taip pat doktorantūros bei meno aspirantūros studijos)
studijuojančių nuolatinių Lietuvos gyventojų sumokėtos sumos
Tais
atvejais, kai ne vyresnis kaip 26 metų studijuojantis nuolatinis gyventojas
nėra pajamų mokesčio mokėtojas arba neturi galimybių pasinaudoti teise iš
pajamų atimti sumokėtas už studijas, išlaidas gali iš savo pajamų atimti vienas
iš tėvų arba globėjų.
Bendra atimamų išlaidų suma negali viršyti 25 procentų sumos, apskaičiuotos iš visų
mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų atėmus:
- neapmokestinamąsias
pajamas;
- pajamas, gautas iš veiklos, kuria
verstasi turint verslo liudijimą;
- leidžiamus
atskaitymus, susijusius su individualios veiklos pajamų gavimu;
-
per mokestinį laikotarpį parduoto
ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto įsigijimo kainą
ir su šio turto pardavimu susijusias išlaidas;
-
MNPD ir MPNPD (taikomas tik su
darbo santykiams gautoms pajamoms).
Išlaidos atimamos tik iš nuolatinio Lietuvos gyventojo
gautų pajamų apskaičiuojant pajamų mokestį už mokestinį laikotarpį pateikiant
metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį
laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A
klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kitų metų gegužės 1 dienos privalo
pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti
mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį
mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio
laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį.
Metinės pajamų mokesčio
deklaracijos turi teisę neteikti nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris:
1)
nepageidauja pasinaudoti teise iš pajamų atimti MNPD ar MPNPD ir (arba)
išlaidas (gyvybės dr., pensijų įmokų,
palūkanas už kreditą, už studijas).
2)
per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasės pajamų.